šnarpalius

šnarpãlius, -ė smob. (2) 1. kas šnarpaliuoja, šnarpščia miegodamas: Ar tas šnarpãlius dabar nenustos šnarpęs – eik, pribudink Žvr. 2. menk. rūkorius: Mums tokio šnarpãliaus nereik, gali eit sau Snt.